Dviguba Nobelio premija. 2018 ir 2019 metai.

Susiklosčius aplinkybėms (Me too skandalas, palietęs komisijos narį), 2018 metais Nobelio literatūros premija nebuvo įteikta. Tiesa, tai ne pirmas kartas premijos istorijoje. Ji taip pat nebuvo įteikta pirmojo pasaulinio  karo metais - 1914, 1918, taip pat ir antrojo -  1940, 1941, 1942, 1943.  Tiesa, vienas Literatūros premija nebuvo įteikta ir 1935 metais. Priežastys - neskelbiamos. 

Žemėlapiai... Suomija. Tuvė Janson

Žaidžiame žemėlapius toliau. Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmieji  etapai jau įvyko.  Žengiame toliau. 

Suomija! 

32 proc. balsavusių nusprendė, jos Suomiją atstovaus Tuvės Janson knyga "Tėtis ir jūra"

Suomija jau buvo minėta ir šiame tinklaraštyje: 

Kaip rašomos knygos. Arba - kai tave persekioja Sinuhė Egiptietis

Mumių Trolių vakarai

Nora Ikstena. Motinos pienas. Šiuolaikinės Latvijos literatūros veidas

Ar derėtų pristatant knygą iš karto paminėti, jog ji - šių metų atradimas? "Ta" knyga, kuri priverčia stabtelti ir nekvėpuoti, sulyginti savo jausenas ir knygos tekstą.
Skaitytojų eilės prie knygos ir atsiliepimai patvirtina - Knyga, kuri yra verta dėmesio. Šią knygą mūsų skaitytojai išrinko atstovauti kuriamam Europos literatūros žemėlapiui. 
Knygos autorė Nora Ikstena (g. 1969 m.) - latvių filologiją studijavusi Rygos ir anglų literatūrą - Kolumbijos universitetuose, dar studijuodama tapo žurnalo "Karogs" bendradarbe, Kolumbijos universitete prisidėjo prie žurnalo  "The Review of Contemporary Fiction" leidybos, netgi išleido numerį, skirtą išimtinai Latvijos literatūrai. 
Nora Ikstena debiutavo literatūroje su tarpukario Latvijos rašytojos ir politikės Anna Rūmane-Ķeniņa biografija (du pasakojimų rinkiniai), rašė apie Bruno Rubess, Vija Vetra, Mara Zalite. 

Romanas „Motinos pienas“ išverstas į rusų (2016), makedonų (2017), vengrų (2017), italų (2018), estų (2018), anglų (2018), gruzinų (2018) kalbas. 

Paragaukime tekstą: Nora Ikstena. Motinos pienas/iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė. - Vilnius : Tyto alba, 2019. - 190 p.

Ir vėl žemėlapiai! Estija

Žaidžiame žemėlapius toliau. Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmieji du etapai jau įvyko.  Žengiame toliau. 

Estija, trečioji Baltijos sesė. 
Balsuokime ir nuspręskime, kokia knyga turėtų reprezentuoti Estiją!
Balsuoti galite:

• Komentuodami po šiuo įrašu;

• Balsuodami šoninėje tinklaraščio juostoje: pasirinkite norimą autorių ir paspauskite mygtuką "Siusti atsakymą" 
• Anketų puslapio tiesioginė nuoroda

Pristatome kūrinį, kuris atstovaus Estiją Literatūriniame žemėlapyje:

Kalevo sūnus : Kalevipoegas : estų liaudies epas / surinko ir atkūrė Fr. Kroicvaldas ; vertė Justinas Marcinkevičius.- Vilnius, 1963

Žemėlapiai. Latvija!

Žaidžiame žemėlapius toliau. Idėja ir tikslas - sukurti savo literatūrinį Europos žemėlapį.  Pirmasis etapas pavyko - Lietuvą atstovaus Kristinos Sabaliauskaitės knyga "Silva rerum".  Žengiame tolyn.
Artimiausi kaimynai - braliukai latviai.

Balsuokime ir nuspręskime, kokia knyga turėtų reprezentuoti Latviją!
Balsuoti galite:

• Komentuodami po šiuo įrašu;
• Balsuodami šoninėje tinklaraščio juostoje: pasirinkite norimą autorių ir paspauskite mygtuką "Siusti atsakymą" 
• Bibliotekos Facebook paskyroje atsidarę apklausa.lt puslapį 

Atnaujinta: Skaitytojai išrinko Nora Ikstena  knygą "Motinos pienas" atstovauti Latvijos literatūrą

Šiame tinklarašyje irgi minimi latvių autoriai: 

nepažįstama, tikrai nepažįstama ... Latvija. Ana Brigaderė
Braliukai Latviai: Janis Rainis

Apie Latviją: 

2018 – Europos kultūros paveldo metai
Lai dzivo Latvija

Pagalba kelionėn - žemėlapiai

Literatūrinis Pasaulio žemėlapis. Viena šalis - viena knyga.

Gabrielė Štaraitė. Apie Afrikos žmones ir žvėris

Pastaruoju metu traukia iššūkiai - pamatyti nepatirta, pažvelgti iš kitos pusės, sulaužyti savas išankstines nuostatas ir stereotipus. Ši knyga būtent tokia - apie praktiškai mums nežinomą žemyną iš turisto pusės. Užsacharė - yra toks terminas, mums matomas nebent iš skandalingai pagarsėjusių akcijų, kurios nežinia kam skirtos - savireklamai ar šalpai... Užtat knyga autorės, kuri yra daug keliavusi po Afriką, kuri domisi žemyno ir civilizacijų istorija - savaime yra vertinga.  

Ragaukime: 

Gabrielė Štaraitė. Apie Afrikos žmones ir žvėris. - Vilnius : BALTO leidybos namai, 2019. - 327 p.

Vilija Navickaitė. Keturios kuprinės arba - kodėl ir kaip reikia keliauti

Aš net nežinau ar šis įrašas laikytinas knygos pristatymu, ar polemika - kaip

žmonės keliauja? Jeigu neužtenka lėšų, kokiu būdu kaupia ilgoms ar ypatingai egzotiškoms kelionėms?

Neseniai internetuose praskriejo pagalbos prašymas surinkti pinigų kelionei. Ne, tai ne pagalbos ieškojimas vaikui, kenčiančiam nuo autizmo, ir ne Taikos kelionė aplink pasaulį, siekiant atkreipti dėmesį į problemas. 
"Svetainėje „GoFundMe“ vokiečių pora prašo žmonių prisidėti prie jų tikslo surinkti 10 tūkst. eurų. Pasak jųdviejų, šį nuotykį paremti verta, nes jis turės teigiamos įtakos jų sekėjams.
„Mes galėtume parašyti ilgą tekstą apie psichologinės sveikatos svarbą ar klimato kaitą. Galėtume liepti jums siekti svajonių arba išlipti iš komforto zonos. Galėtume pasakoti, kokios gražios yra kelionės, kokios naudingos, ir tai, kad transliuojamos žinios neatitinka realybės. Bet mes jums tai parodysime! Mažiau kalbų, daugiau darbų“, – rašoma jų „GoFundMe“ anketoje." Kiek daug galėtų ir kiek noro pačiam patirti naujus įspūdžius, pamatyti pasaulį... Deja, kitų sąskaita.
Pristatomoje knygoje - keturių  jaunų žmonių kelionių dienoraštis, kuriame nuotykiai susipina su vietinės kultūros įdomybėmis, pastabomis kitiems keliaujantiems ir namų ilgesiu...
Ragaujame knygos įvadą, gal patiks?

Vilija Navickaitė. Keturios kuprinės : Pietryčių Azija, Australija, Naujoji Zelandija, Pietų Amerika, Antarktida. - Vilnius : Didakta, 2013. - 287 p.

Asilėlio gimtadienis, arba bibliotekininkai linksminasi sąskrydyje Biržuose

Taip jau būna, atsitinka, kad kasmet ištinka bibliotekininkų sąskrydžiai. Ir kasmet mielai juose dalyvaujame. Save parodyti, į kitus pasižiūrėti. Pasportuoti, parodyti, kokie išradingi ir kūrybingi esame... 

Sonata Šulcė. Vilniaus istorijos: Gidas po XVIII a. miestą

Kelrodis po savos valstybės sostinę gali atrodyti nuobodus. O rašytojui toks gidas gali tapti tikru iššūkiu! Koks jis turėtų būti? Labai išskirtinis, labai detalus arba - užburiantis istorijomis. Gal dar akcentuojantis ne populiariausias  turistines vietas, mažiau žinomas istorijas, ir aišku, parašytas taip užburiančiai, kad užimtų kvapą. Būtent tokia yra ši knyga: penkiolikoje istorijų, kuriose  sujungiami trys dėmenys – asmenybė, pastatas ir konkreti istorinė data, aplink kurią ir dėliojamas pasakojimas. 

Ragaujame tekstą: Sonata Šulcė. Vilniaus istorijos : gidas po XVIII a. miestą.- Vilnius : Tyto alba, 2019 (Vilnius : Standartų sp.). - 222 p.