Stebuklai ir talismanai

Stebuklai vyksta. Tame tarpe ir Lietuvoje. Kaip ten toje Keistuolių dainoje "Reikia tik labai norėti, pasistengti ir tikėti". O dar galima imtis pagalbinių veiksmų! kokių?

Vienas labai mėgstamas skaitytojų žurnalas "Šeimininkė" pristato vietas, skulptūras, kuriems jų lankytojai suteikia magišką galią.
Nuotraukos - rastos internete

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Detektyvų karalienė. Kas? Aišku - Agata Kristi

Devonšyras 

Rengiantis rašyti  apie Angliją, į galvą lenda įvairios asociacijos "sena geroji Anglija", "penktos valandos arbatėlė", tradicijos, karalienė, dviaukščiai autobusai ir eismas kita puse.

Ir tai, kas vadinama detektyvo klasika - Agata Kristi. Moteris - legenda, moteris  - darbštumo įsikūnijimas. Ar pati Agata Kristi buvo linkusi kurti intrigas? Regis ne, išskyrus vieną vienintelę istoriją, kurios aprašymą pateiksime skaitymui.
Agatha Mary Clarissa Miller gimė 1890 metų rugsėjo 15 dieną Torkvėjuje, pietinėje Anglijoje, Devonšyre. Torkvėjus - Anglijos kurortas, tad ar verta stebėtis, kad dažna įvykių romanuose vieta - pajūrio kurortai? Šiuolaikiniam skaitytojui gali pasirodyti keista, kad pasiturinti Anglijos šeima galėjo nuspręsti, jog jos jauniausiajai dukrai nereikalingas rimtesnis išsilavinimas.  Taigi, apsiribota guvernante,   repetitoriais, daliniu mokymųsi mokykloje bei baigiamosios prancūzų mokyklos mišiniu. Ją taip pat mokė dainuoti bei groti pianinu, netgi buvo žadama atlikėjos karjera, deja,  nepaprastas drovumas neleido siekti didesnių laimėjimų.  Dar daugiau, rašytoja 18 metų (1958–1976 m.) buvo Detektyvų klubo prezidente, deja, teisę sakyti kalbas ir tostus ji perleisdavo kitiems.
Karo metu Agata Kristi, jau ištekėjusi už Arčibaldo Kristi, praleido dirbdama savanore slauge ir vaistininke Torkvėjaus ligoninėje. Ji netgi išlaikė vaistininko egzaminus (nuodai - populiari žudymo priemonė!)
Savo pirmąją novelę rašytoja publikavo susilažinusi su seserimi, šioji netikėjo, kad jaunėlės apsakymai gali turėti pasisekimą. Vėlesnis gausus derlius romanų, taip pat ir spausdinamų dalimis žurnaluose dalinai nulemtas ir finansinio poreikio.
Vėliau, po skyrybų, keliaudama po Bagdadą, susipažino su antruoju savo vyru - archeologu Maksu Melovanu. Rašytoja beveik 30 metų, iki pat savo mirties 1972 metais lydėjo vyrą į archeologines ekspedicijas. 
Agata Kristi parašė 92 knygas, jos išverstos į 45 kalbas, egzempliorių skaičiumi nusileidžia tik Biblijai ir Šekspyro kūriniams.


Laura Thompson. Agatha Christie: angliška mįslė / iš anglų kalbos vertė Galina Baužytė-Čepinskienė. Vilnius : Tyto alba, 2008 (Vilnius : Logotipas), 546 p. 

Audra ir veržimasis

Kai į rankas įkrito Šilerio XXX, nusiraminau - romantizmas, audros, revoliucijos, rašėm... Bet atsiverčiu literatūros vadovėlį - oi ne, čia visiškai ne romantizmas, čia kažkas iš klasicizmo. Kol radau protingą paaiškinimą: "Vokiečių literatūroje klasika ir romantizmas nebuvo izoliuoti, jų ryšys akivaizdus. Todėl, Todėl, nors literatūros istorijos vadovėliuose, monografijose kartais siekiama šias dvi tendencijas atskirti vieną nuo kitos, nuosekliai tai padaryti yra sunku. Gėtės ir Šilerio aiškiausiai išreikšta vokiečių klasikos dvasia, be abejo, turi daug esminių skirtumų nuo romantizmo ideologijos bei estetikos, tačiau, nepaisant to, klasiką ir romantizmą prasmingiau suvokti kaip tos pačios epochos kultūros reiškinius. [...]

XVIII a. vokiečių literatūros negalėsime gerai suprasti, nesusieję jos su Europos šviečiamuoju sąjūdžiu. Tačiau sąvoka šviečiamoji visai to šimtmečio literatūrai apibūdinti taip pat neteisinga, nors tai mėginama daryti kai kuriuose vadovėliuose 32. Vokiečių literatūros istorikai vartoja tris sąvokas XVIII a. nacionalinei literatūrai nusakyti: Švietimas (Aufklarung), ,,Audros ir veržimosi" sąjūdis (Sturm und Brang), klasika (Klassik). Tai priimtini terminai, neaišku, kodėl mėginta tokio skirstymo atsisakyti."

2014 metų Literatūros geriausias

Ir vėl. Kaip kasmet. Vėl vienas rašytojas aukso raidėmis įrašytas į literatūros istorijos vardyną.

 Patrick Modiano (g. 1945 m). Prancūzas.
Tokios pirmosios žinios.
O toliau - randame -  vienas garsiausių šiuolaikinių prancūzų rašytojų, kurio vardas jau minimas visuose prancūzų literatūros vadovėliuose ir enciklopedijose. Jau pirmasis romanas „Žvaigždės aikštė" (1968) buvo apdovanotas prestižine Roger - Nimier premija, o „Tamsių krautuvių gatvė" (1978, liet. 1993) — Goncourt'ų premija.

P Modiano romanuose nuolat susipina praeitis ir dabartis, o gyvenimo patyrimas dažnai sąlygoja veikėjų poelgius. Keliaudamas praeities labirintais, rašytojas ieško atramos, kad geriau suprastų dabartį.  Į  jaunystės veržlumą, maksimalizmą R Modiano žvelgia subrendusio žmogaus akimis, iš naujo pasveria sukauptą gyvenimo patirtį.
Komisija pranešė, kad apdovanojimas autoriui skirtas už „atminties meną, prikėlusį sunkiausiai pagaunamus žmonių likimus ir atskleidusį okupacijos gyvąjį pasaulį". 

 

Kafka. Kalėjimas viduje

Keista dėti į germanų kultūros mėnesį vaizdelį iš Prahos, dargi - pačio centro, istorinio senamiesčio. Bet - 22 name (žydras, žaliomis langinėmis) gyveno germanų kultūros atstovas Franz Kafka. Dėl įtakų, be abejo,  galima ginčytis. Tuo metu Čekija priklausė Austrijai - Vengrijai. Rašytojas kilęs iš Prahos žydų geto, tad visos sąsajos susilieja - Praha, vokiečių kalba, Galicijos žydų kultūra. Dar daugiau - šeimos įtaka. Santykiai su tėvais buvo komplikuoti, viena - jie nepriėmė sūnaus noro rašyti, antra, jų įtaką, namus rašytojas vertino kaip kalėjimą. F. Kafka – vokiškai kalbantis Prahos žydas – jautėsi gyvenąs trigubame gete: atskirtas nuo gimtosios vokiečių kalbos, izoliuotas nuo čekų kultūros, likęs be žydiškų šaknų.

Karo akivaizdoje. Kareivis Šveikas

Kartais atrodo, jog literatūriniai personažai pradeda gyventi ir atskirą gyvenimą, yra žinomesni už savo autorius. Ką jūs žinote apie Jaroslavą Hašeką? Kur jis gimė? Ar dalyvavo kare, kaip jo personažas? Tuo tarpu Šauniojo kareivio Šveiko biografijos detalės Jums turėtų būti žinomas. Vogtų šunų pardavinėtojas, idiotas (turėjęs tai patvirtinančią pažymą), bet išsiustas į frontą. 

Kartais apie kareivį Šveiką sakoma, kad jis - čekų herojus, vistik patys čekai su tuo kategoriškai nesutinka. Kodėl? galbūt dėl absurdiškojo humoro ir grotesko, gal būt dėl autoriaus asmenybės.
Bet: gidai Prahoje visada parodo gatvę, kuria Šveikas su palyda - kalėjimo sargybiniais, ėjo lygiai dvi paras. Gatvė - dviejų kilometrų ilgio, bet joje ar ne šimtas aludžių? Tiesa, jos labai skiriasi nuo tų, kurios Lietuvoje vadinamos žibutynais ir kitais negražiais vardais.

Lenkija. Bet: Litwo ojczyzno moja

Dar vieni kaimynai, su kuriais dalinomės - žemes, karalius, rašytojus ir dailininkus. Kartais geruoju, kartais - piktuoju, o kartais, kai reikia, stojama į talką ar draugiškai pasidžiaugiama. Viešint Krokuvoje, viešbutėlio šeimininkas atsiduso - su mama ėjome Kovo 11 naktį į padėkos pamaldas, kai Lietuva atgavo laisvę, o va pažado nuvažiuoti į Aušros vartus - vis dar netesi. Vilniečių palikuonis. Lygiai taip, kaip vilniečių palikuonys "okupavo" Vavelį, o dažnas lietuvis prisimena, kad prosenelių tarpe buvo kažkas, kas vadino save lenku.

Poetas. Italai suprastų apie ką jūs kalbate

O jūs - žinote? Apie ką? O kas yra ""Trys karūnos" arba "Trys fontanai"? Tiesiog simbolių, ženklų kalba.

Poetas - Dante (Durante degli Alighieri). Arba - Puikusis poetas, Didysis Poetas. Trys karūnos, trys fontanai  - Dante, Petrarka ir Bokačio. Šie trys kūrėjai padėjo pagrindus Renesanso literatūrai Italijoje ir netgi bendrinei italų kalbai.  Prieš tai - romėnų literatūra, kalba, naujos gentys barbarų, užgriuvusių Romos imperiją, naujoji religija - krikščionybė, ir pradedanti formuotis nauja visuomenė. 

Tolimasis Europos perlas: Portugalija

Liepą keliaujame ten kur karšta. Regis Lietuvoje irgi vasara, bet ji tokia - Lietuviška. O norisi  tokios, kur Vasara.  Šįkart tema - Ispanija, Portugalija, Lotynų Amerikos šalys. Paprastai apibendrinamos - ispanų kalbos šalys. Nieko panašaus, yra Europoje dar ir Portugalija, o Lotynų Amerikoje - Brazilija.... Kam, jei ne mažai tautai, lietuviams, suprasti portugalus, įsikūrusius greta gerokai gausesnių ispanų.

Lietuva. Donelaitis

Ir vėl jau laikas namo. Pas savus, neverstus, skaitytus ir mintinai mokėtus. Šįkart pristatome naują knygą, skirtą lietuviškajam Karaliaučiaus kraštui.

            

Juraitis, Valentinas. Karaliaučiaus kraštas : paveldas, lietuvių raštijos asmenybės : [kelionių gidas] : skirta K. Donelaičio 300 m. jubiliejui. Vilnius : Žemės trauka, 2013, 232  p.