Vilija Navickaitė. Keturios kuprinės arba - kodėl ir kaip reikia keliauti

Aš net nežinau ar šis įrašas laikytinas knygos pristatymu, ar polemika - kaip

žmonės keliauja? Jeigu neužtenka lėšų, kokiu būdu kaupia ilgoms ar ypatingai egzotiškoms kelionėms?

Neseniai internetuose praskriejo pagalbos prašymas surinkti pinigų kelionei. Ne, tai ne pagalbos ieškojimas vaikui, kenčiančiam nuo autizmo, ir ne Taikos kelionė aplink pasaulį, siekiant atkreipti dėmesį į problemas. 
"Svetainėje „GoFundMe“ vokiečių pora prašo žmonių prisidėti prie jų tikslo surinkti 10 tūkst. eurų. Pasak jųdviejų, šį nuotykį paremti verta, nes jis turės teigiamos įtakos jų sekėjams.
„Mes galėtume parašyti ilgą tekstą apie psichologinės sveikatos svarbą ar klimato kaitą. Galėtume liepti jums siekti svajonių arba išlipti iš komforto zonos. Galėtume pasakoti, kokios gražios yra kelionės, kokios naudingos, ir tai, kad transliuojamos žinios neatitinka realybės. Bet mes jums tai parodysime! Mažiau kalbų, daugiau darbų“, – rašoma jų „GoFundMe“ anketoje." Kiek daug galėtų ir kiek noro pačiam patirti naujus įspūdžius, pamatyti pasaulį... Deja, kitų sąskaita.
Pristatomoje knygoje - keturių  jaunų žmonių kelionių dienoraštis, kuriame nuotykiai susipina su vietinės kultūros įdomybėmis, pastabomis kitiems keliaujantiems ir namų ilgesiu...
Ragaujame knygos įvadą, gal patiks?

Vilija Navickaitė. Keturios kuprinės : Pietryčių Azija, Australija, Naujoji Zelandija, Pietų Amerika, Antarktida. - Vilnius : Didakta, 2013. - 287 p.

Asilėlio gimtadienis, arba bibliotekininkai linksminasi sąskrydyje Biržuose

Taip jau būna, atsitinka, kad kasmet ištinka bibliotekininkų sąskrydžiai. Ir kasmet mielai juose dalyvaujame. Save parodyti, į kitus pasižiūrėti. Pasportuoti, parodyti, kokie išradingi ir kūrybingi esame... 

Sonata Šulcė. Vilniaus istorijos: Gidas po XVIII a. miestą

Kelrodis po savos valstybės sostinę gali atrodyti nuobodus. O rašytojui toks gidas gali tapti tikru iššūkiu! Koks jis turėtų būti? Labai išskirtinis, labai detalus arba - užburiantis istorijomis. Gal dar akcentuojantis ne populiariausias  turistines vietas, mažiau žinomas istorijas, ir aišku, parašytas taip užburiančiai, kad užimtų kvapą. Būtent tokia yra ši knyga: penkiolikoje istorijų, kuriose  sujungiami trys dėmenys – asmenybė, pastatas ir konkreti istorinė data, aplink kurią ir dėliojamas pasakojimas. 

Ragaujame tekstą: Sonata Šulcė. Vilniaus istorijos : gidas po XVIII a. miestą.- Vilnius : Tyto alba, 2019 (Vilnius : Standartų sp.). - 222 p. 

Rasa. Rožinskienė. Žalio turisto užrašai

Pridėti antraštę

Žalio turisto, arba žalio autoriaus užrašai, nežinau kuris apibūdinimas labiau tiktų. Greičiau antrasis, nes turistė akivaizdžiai patyrusi. Ir knyga nėra turisto vadovas, greičiau - užrašai, savo potyrių, įspūdžių, baimių ir vidinių būsenų įamžinimas, kol jie nespėjo išblėsti ir leistis išstumiami naujų įspūdžių, kurių daugiasluoksnėje Kubos realybėje itin gausu - nuo senosios kolonialinės Kubos istorijos likučių iki šiuolaikinės, griūvančio komunizmo realybės.

Ragaujame: Rasa Rožinskienė. Žalio turisto užrašai : Kuba : kelionė per save. - Vilnius : Didakta, 2019. - 175 p. 

Nuotraukos - knygos autorės, publikuotos portale www.15min.lt

Arkadij Babčenko. Karas: Čečėnijos tragedija

Sunki tai knyga, labai sunki. Kiek primena Svetlanos Aleksijevič  dokumentinę prozą, pagal tematiką - Čečėnijos karas - Polinos Žerebcovos "Polinos dienoraštį". Dar - Remarko "Vakarų fronte nieko naujo" ir Hašeko "Kareivio Šveiko nuotykiai".  Ir vienur, ir kitur - karas ir jo beprasmybė. Ir vienur, ir kitur - atsidūrimas situacijoje, kur pakliūvama be savo sprendimo, be savo kaltės. Visose - skausmas, neviltis, purvas, kraujas ir baimė, pyktis ir pikta ironija, nes kitaip ištverti gal ir nebelabai įmanoma....
Autorius - Arkadijus Babčenko, Rusijoje gerai žinomas žurnalistas, aršus valdžios kritikas. Dar nesulaukęs dvidešimties jis dalyvavo pirmajame (1994–1996), ir antrajame (1999–2009) Čečėnijos karuose. Dirbo karybos apžvalgininku Rusijoje įvairiuose leidiniuose ir TV kanaluose, filmavo dokumentinius reportažus Pietų Osetijoje - Gruzijoje, Ukrainoje.  
Dėl savo profesinės veiklos  buvo priverstas bėgti iš Rusijos - žurnalistas buvo persekiojamas, grasinama susidoroti su jo šeima. Kurį laiką gyveno Čekijoje, vėliau - Ukrainoje. Ten, netgi po sužlugdyto pasikėsinimo nužudyti, toliau rašo... 
 "Aš būtinai grįšiu į Maskvą. Turiu ten dar vieną reikalą. Parvyksiu pačiu pirmuoju „Abrams“, riedėsiančiu Tverės gatve [Maskvoje], stovėdamas po NATO vėliava. O dėkingi Rusijos piliečiai, pamiršę apie Krymą, mėtys išvaduotojams gėles ir nuleidę akis prašys humanitarinės košės. Ir spardys kojomis paminklą V. Putinui, sakydami, kad nežinojo, o širdyse visada buvo prieš. Įsiminkite šią žinutę“, sako žurnalistas, tikėdamasis Rusijos politikos pokyčio ir primindamas kiekvienam piliečiui jo pareigą .... 

Lina Ever. Kelyje: 100 000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu

Pristatome labai "skanią" knygą su daugialype kelione. Pirmoji ir svarbiausia - su kunigu Algirdu Toliatu ir jo požiūriu į gyvenimą, aplinką, žmogų. Antroji - vidinė autorės kelionė, trečioji - ta, kurią mes įprastai vadiname kelione, lankant turistinius objektus ar žvalgantis po šalį.  Pastarąją dalį ypač akcentuoja Algimato Aleksandravičiaus fotografijos. Tiesą sakant, pirmoji kelionė ir patiko labiausiai, ji labiausiai paliečia, kviečia sustoti, įsiklausyti, apmąstyti tai, ką perskaitėme. Gal būt jūsų įspūdžiai bus kitokie? Ragausime: 

Lina Ever. Kelyje : 100 000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu /[nuotraukos Algimanto Aleksandravičiaus]. - Vilnius, 2018. - 325 p.

Ką mėgome skaityti 2018 metais: Kelionė į statistiką

Matthias Stom. Jaunuolis, skaitantis žvakių šviesoje

Visada įdomu palyginti save su kitais. Ypač su bendraminčiais. Palyginkime savo skaitytų knygų sąrašą su skaitomiausiomis Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekoje. Tiesa, gali būti, kad tarp  13 736 pavadinimų knygų, išduotų per metus bibliotekoje, Jūsų mėgstamiausios nepaminėsime....  Bet gal susidomėsite tomis, kurias dažniausiai skaitė kiti?

Dėkojame ir sveikiname!

Kelias Ispanijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje. Saugoma UNESCO.

Šventojo Jokūbo kelias, arba Camino de Santiago (ispaniškai)  - katalikų piligriminis kelias į Kompostelos Santjago katedrą Ispanijoje. Ši šventovė vadinama trečia populiariausia piligrimystės vieta, po Romos šventovių ir Jeruzalės.
Kuo ypatinga ši Katedra? manoma, kad po jos šventoriumi palaidotas vienas iš Jėzaus mokinių - apaštalas Jokūbas (ispaniškai – Sant Iago), kuris skleidė krikščionybę Ispanijoje, vis tik tolimesnis jo kelias nuvedė į Jeruzalę, ten jam buvo nukirsta galva,  kūnas įdėtas į laivą be jūreivių ir stebuklingai buvo atplukdytas į šiaurės vakarų Ispanijos dalį - Galisiją.

Sala Berlyne. Saugoma UNESCO, nes tai - Muziejų sala

Vokiečių tvarka - jau priežodis. Ar keista, kad jie daugybę muziejų sukėlė į vieną vietą? Tikriausiai nelabai. Taigi, XIX amžiaus viduryje atvėrė duris pirmasis iš muziejų komplekso - Senasis muziejus (1830 m), greta įsikūrė dar keletas, tad turistams niekur toli keliauti netenka, viskas greta, ir susipažįstama ne tik su Vokietijos, bet viso pasaulio istorijos ir meno objektais.