Pastaruoju metu traukia iššūkiai - pamatyti nepatirta, pažvelgti iš kitos pusės, sulaužyti savas išankstines nuostatas ir stereotipus. Ši knyga būtent tokia - apie praktiškai mums nežinomą žemyną iš turisto pusės. Užsacharė - yra toks terminas, mums matomas nebent iš skandalingai pagarsėjusių akcijų, kurios nežinia kam skirtos - savireklamai ar šalpai... Užtat knyga autorės, kuri yra daug keliavusi po Afriką, kuri domisi žemyno ir civilizacijų istorija - savaime yra vertinga.
2019 m. rugpjūčio 6 d., antradienis
2019 m. birželio 25 d., antradienis
Vilija Navickaitė. Keturios kuprinės arba - kodėl ir kaip reikia keliauti
Aš net nežinau ar šis įrašas laikytinas knygos pristatymu, ar polemika - kaip
žmonės keliauja? Jeigu neužtenka lėšų, kokiu būdu kaupia ilgoms ar ypatingai egzotiškoms kelionėms?
žmonės keliauja? Jeigu neužtenka lėšų, kokiu būdu kaupia ilgoms ar ypatingai egzotiškoms kelionėms?
Neseniai internetuose praskriejo pagalbos prašymas surinkti pinigų kelionei. Ne, tai ne pagalbos ieškojimas vaikui, kenčiančiam nuo autizmo, ir ne Taikos kelionė aplink pasaulį, siekiant atkreipti dėmesį į problemas.
"Svetainėje „GoFundMe“ vokiečių pora prašo žmonių prisidėti prie jų tikslo surinkti 10 tūkst. eurų. Pasak jųdviejų, šį nuotykį paremti verta, nes jis turės teigiamos įtakos jų sekėjams.
„Mes galėtume parašyti ilgą tekstą apie psichologinės sveikatos svarbą ar klimato kaitą. Galėtume liepti jums siekti svajonių arba išlipti iš komforto zonos. Galėtume pasakoti, kokios gražios yra kelionės, kokios naudingos, ir tai, kad transliuojamos žinios neatitinka realybės. Bet mes jums tai parodysime! Mažiau kalbų, daugiau darbų“, – rašoma jų „GoFundMe“ anketoje." Kiek daug galėtų ir kiek noro pačiam patirti naujus įspūdžius, pamatyti pasaulį... Deja, kitų sąskaita.
Pristatomoje knygoje - keturių jaunų žmonių kelionių dienoraštis, kuriame nuotykiai susipina su vietinės kultūros įdomybėmis, pastabomis kitiems keliaujantiems ir namų ilgesiu...
Ragaujame knygos įvadą, gal patiks?
"Svetainėje „GoFundMe“ vokiečių pora prašo žmonių prisidėti prie jų tikslo surinkti 10 tūkst. eurų. Pasak jųdviejų, šį nuotykį paremti verta, nes jis turės teigiamos įtakos jų sekėjams.
„Mes galėtume parašyti ilgą tekstą apie psichologinės sveikatos svarbą ar klimato kaitą. Galėtume liepti jums siekti svajonių arba išlipti iš komforto zonos. Galėtume pasakoti, kokios gražios yra kelionės, kokios naudingos, ir tai, kad transliuojamos žinios neatitinka realybės. Bet mes jums tai parodysime! Mažiau kalbų, daugiau darbų“, – rašoma jų „GoFundMe“ anketoje." Kiek daug galėtų ir kiek noro pačiam patirti naujus įspūdžius, pamatyti pasaulį... Deja, kitų sąskaita.
Pristatomoje knygoje - keturių jaunų žmonių kelionių dienoraštis, kuriame nuotykiai susipina su vietinės kultūros įdomybėmis, pastabomis kitiems keliaujantiems ir namų ilgesiu...
Ragaujame knygos įvadą, gal patiks?
Vilija Navickaitė. Keturios kuprinės : Pietryčių Azija, Australija, Naujoji Zelandija, Pietų Amerika, Antarktida. - Vilnius : Didakta, 2013. - 287 p.
2019 m. birželio 19 d., trečiadienis
Asilėlio gimtadienis, arba bibliotekininkai linksminasi sąskrydyje Biržuose
Taip jau būna, atsitinka, kad kasmet ištinka bibliotekininkų sąskrydžiai. Ir kasmet mielai juose dalyvaujame. Save parodyti, į kitus pasižiūrėti. Pasportuoti, parodyti, kokie išradingi ir kūrybingi esame...
2019 m. birželio 12 d., trečiadienis
Sonata Šulcė. Vilniaus istorijos: Gidas po XVIII a. miestą
Kelrodis po savos valstybės sostinę gali atrodyti nuobodus. O rašytojui toks gidas gali tapti tikru iššūkiu! Koks jis turėtų būti? Labai išskirtinis, labai detalus arba - užburiantis istorijomis. Gal dar akcentuojantis ne populiariausias turistines vietas, mažiau žinomas istorijas, ir aišku, parašytas taip užburiančiai, kad užimtų kvapą. Būtent tokia yra ši knyga: penkiolikoje istorijų, kuriose sujungiami trys dėmenys – asmenybė, pastatas ir konkreti istorinė data, aplink kurią ir dėliojamas pasakojimas.
Ragaujame tekstą: Sonata Šulcė. Vilniaus istorijos : gidas po XVIII a. miestą.- Vilnius : Tyto alba, 2019 (Vilnius : Standartų sp.). - 222 p.
2019 m. birželio 5 d., trečiadienis
Rasa. Rožinskienė. Žalio turisto užrašai
Pridėti antraštę |
Žalio turisto, arba žalio autoriaus užrašai, nežinau kuris apibūdinimas labiau tiktų. Greičiau antrasis, nes turistė akivaizdžiai patyrusi. Ir knyga nėra turisto vadovas, greičiau - užrašai, savo potyrių, įspūdžių, baimių ir vidinių būsenų įamžinimas, kol jie nespėjo išblėsti ir leistis išstumiami naujų įspūdžių, kurių daugiasluoksnėje Kubos realybėje itin gausu - nuo senosios kolonialinės Kubos istorijos likučių iki šiuolaikinės, griūvančio komunizmo realybės.
Ragaujame: Rasa Rožinskienė. Žalio turisto užrašai : Kuba : kelionė per save. - Vilnius : Didakta, 2019. - 175 p.
Nuotraukos - knygos autorės, publikuotos portale www.15min.lt
2019 m. balandžio 12 d., penktadienis
Arkadij Babčenko. Karas: Čečėnijos tragedija
Sunki tai knyga, labai sunki. Kiek primena Svetlanos Aleksijevič dokumentinę prozą, pagal tematiką - Čečėnijos karas - Polinos Žerebcovos "Polinos dienoraštį". Dar - Remarko "Vakarų fronte nieko naujo" ir Hašeko "Kareivio Šveiko nuotykiai". Ir vienur, ir kitur - karas ir jo beprasmybė. Ir vienur, ir kitur - atsidūrimas situacijoje, kur pakliūvama be savo sprendimo, be savo kaltės. Visose - skausmas, neviltis, purvas, kraujas ir baimė, pyktis ir pikta ironija, nes kitaip ištverti gal ir nebelabai įmanoma....
Autorius - Arkadijus Babčenko, Rusijoje gerai žinomas žurnalistas, aršus valdžios kritikas. Dar nesulaukęs dvidešimties jis dalyvavo pirmajame (1994–1996), ir antrajame (1999–2009) Čečėnijos karuose. Dirbo karybos apžvalgininku Rusijoje įvairiuose leidiniuose ir TV kanaluose, filmavo dokumentinius reportažus Pietų Osetijoje - Gruzijoje, Ukrainoje.
Dėl savo profesinės veiklos buvo priverstas bėgti iš Rusijos - žurnalistas buvo persekiojamas, grasinama susidoroti su jo šeima. Kurį laiką gyveno Čekijoje, vėliau - Ukrainoje. Ten, netgi po sužlugdyto pasikėsinimo nužudyti, toliau rašo...
"Aš būtinai grįšiu į Maskvą. Turiu ten dar vieną reikalą. Parvyksiu pačiu pirmuoju „Abrams“, riedėsiančiu Tverės gatve [Maskvoje], stovėdamas po NATO vėliava. O dėkingi Rusijos piliečiai, pamiršę apie Krymą, mėtys išvaduotojams gėles ir nuleidę akis prašys humanitarinės košės. Ir spardys kojomis paminklą V. Putinui, sakydami, kad nežinojo, o širdyse visada buvo prieš. Įsiminkite šią žinutę“, sako žurnalistas, tikėdamasis Rusijos politikos pokyčio ir primindamas kiekvienam piliečiui jo pareigą ....
Autorius - Arkadijus Babčenko, Rusijoje gerai žinomas žurnalistas, aršus valdžios kritikas. Dar nesulaukęs dvidešimties jis dalyvavo pirmajame (1994–1996), ir antrajame (1999–2009) Čečėnijos karuose. Dirbo karybos apžvalgininku Rusijoje įvairiuose leidiniuose ir TV kanaluose, filmavo dokumentinius reportažus Pietų Osetijoje - Gruzijoje, Ukrainoje.
Dėl savo profesinės veiklos buvo priverstas bėgti iš Rusijos - žurnalistas buvo persekiojamas, grasinama susidoroti su jo šeima. Kurį laiką gyveno Čekijoje, vėliau - Ukrainoje. Ten, netgi po sužlugdyto pasikėsinimo nužudyti, toliau rašo...
"Aš būtinai grįšiu į Maskvą. Turiu ten dar vieną reikalą. Parvyksiu pačiu pirmuoju „Abrams“, riedėsiančiu Tverės gatve [Maskvoje], stovėdamas po NATO vėliava. O dėkingi Rusijos piliečiai, pamiršę apie Krymą, mėtys išvaduotojams gėles ir nuleidę akis prašys humanitarinės košės. Ir spardys kojomis paminklą V. Putinui, sakydami, kad nežinojo, o širdyse visada buvo prieš. Įsiminkite šią žinutę“, sako žurnalistas, tikėdamasis Rusijos politikos pokyčio ir primindamas kiekvienam piliečiui jo pareigą ....
2019 m. sausio 25 d., penktadienis
Lina Ever. Kelyje: 100 000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu
Pristatome labai "skanią" knygą su daugialype kelione. Pirmoji ir svarbiausia - su kunigu Algirdu Toliatu ir jo požiūriu į gyvenimą, aplinką, žmogų. Antroji - vidinė autorės kelionė, trečioji - ta, kurią mes įprastai vadiname kelione, lankant turistinius objektus ar žvalgantis po šalį. Pastarąją dalį ypač akcentuoja Algimato Aleksandravičiaus fotografijos. Tiesą sakant, pirmoji kelionė ir patiko labiausiai, ji labiausiai paliečia, kviečia sustoti, įsiklausyti, apmąstyti tai, ką perskaitėme. Gal būt jūsų įspūdžiai bus kitokie? Ragausime:
Lina Ever. Kelyje : 100 000 žingsnių su kunigu Algirdu Toliatu /[nuotraukos Algimanto Aleksandravičiaus]. - Vilnius, 2018. - 325 p.
2019 m. sausio 12 d., šeštadienis
Ką mėgome skaityti 2018 metais: Kelionė į statistiką
Matthias Stom. Jaunuolis, skaitantis žvakių šviesoje |
Visada įdomu palyginti save su kitais. Ypač su bendraminčiais. Palyginkime savo skaitytų knygų sąrašą su skaitomiausiomis Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekoje. Tiesa, gali būti, kad tarp 13 736 pavadinimų knygų, išduotų per metus bibliotekoje, Jūsų mėgstamiausios nepaminėsime.... Bet gal susidomėsite tomis, kurias dažniausiai skaitė kiti?
2018 m. gruodžio 25 d., antradienis
2018 m. gruodžio 18 d., antradienis
Kelias Ispanijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje. Saugoma UNESCO.
Šventojo Jokūbo kelias, arba Camino de Santiago (ispaniškai) - katalikų piligriminis kelias į Kompostelos Santjago katedrą Ispanijoje. Ši šventovė vadinama trečia populiariausia piligrimystės vieta, po Romos šventovių ir Jeruzalės.
Kuo ypatinga ši Katedra? manoma, kad po jos šventoriumi palaidotas vienas iš Jėzaus mokinių - apaštalas Jokūbas (ispaniškai – Sant Iago), kuris skleidė krikščionybę Ispanijoje, vis tik tolimesnis jo kelias nuvedė į Jeruzalę, ten jam buvo nukirsta galva, kūnas įdėtas į laivą be jūreivių ir stebuklingai buvo atplukdytas į šiaurės vakarų Ispanijos dalį - Galisiją.
Kuo ypatinga ši Katedra? manoma, kad po jos šventoriumi palaidotas vienas iš Jėzaus mokinių - apaštalas Jokūbas (ispaniškai – Sant Iago), kuris skleidė krikščionybę Ispanijoje, vis tik tolimesnis jo kelias nuvedė į Jeruzalę, ten jam buvo nukirsta galva, kūnas įdėtas į laivą be jūreivių ir stebuklingai buvo atplukdytas į šiaurės vakarų Ispanijos dalį - Galisiją.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)